- užžavėti
- 1 užžavė́ti, ùžžavi, -ė́jo tr., intr. OGLI363, NdŽ; Q91 1. užburti, užkerėti: Kodėl užžavė́ti dabar nėkas negalia? Pp. Užžavė́ja tą vaiką [girdami], i paskiau negerai būna Prnv. Tos vyrų gerklės ir neùžžavimos Brš. Kaip čia užžavė́jai, ka nė atrišt nebgal Kl. Neimk tu piningų, anie užžavė́ti i užčėravoti Ub. Trečias [levas] – dovanojęs kareiviui užžavėtą brizgilą LTII487(Bs). Kur jie (Lietuvos kareiviai) per amžius snaudžia neprietelių užžavėti Vaižg. Išsiveržus iš kasdienio gyvenimo ribų, pakildavo fantazijos sparnais į užžavėtą svajonių viešpatybę LzP. Ar ne aukso užžavėto sveikas ten ieškot manai? Mair. Visi sušiaušti triobų stogai, visi nešvarumai, visas mūsų sodiečių vargas, tarytum kokiu stebuklu užžavėtas, išnykęs Pt. | refl.: Žinomoje pasakoje žalčio žmona Eglė su vaikais pati užsižavi į medžius rš. 2. buriant išgydyti: Gyvatė įkando koją, tai duosiu užžavėt Snt. Aš moku nuo rožės užžavė́ti Ml. 3. sukelti pasigėrėjimą: Praėjo daug laiko, kol jie galėjo atsikratyti šio rudens užžavėjusio ūpo J.Sav. Jį užžavėjusios gražios mergos ir jaunos marčios rš. Klausytojai buvo užžavėti muzikos gražumu sp. Sėdėjom nepjautos pievos paslaptingoje žydrynėj, užžavėtos svirplių simfonija A.Rūt. | refl. tr.: Sau akis užsižavėjo mėlyna gilybe Mair. \ žavėti; antžavėti; apžavėti; atžavėti; įžavėti; išžavėti; nužavėti; pažavėti; prižavėti; sužavėti; užžavėti
Dictionary of the Lithuanian Language.